prakiurti

prakiùrti intr. 1. kiauram pasidaryti vienoje vietoje: Prakiùro kubilas, ir teka vanduo J. Stogas prakiùro – bėga, kaip lyja Ėr. Prakiùro rankovė, reikės ažusiūt Ds. Pančeka prakiùro Kv. Prakiuro mun kelnės Gršl. Žmonės pasileido eit kaip iš prakiurusio maišo rš. Pilvas prakiuro nuo medaus (praėdė medus pilvą) Ėr. Ir šonas jau prakiuro (begulint) Vaižg. Delnos prakiùrsta, toras betvarstant pavasarį Tl. Lyja visą dieną, gal dangus prakiùro Ds. Pats vaikščiojo prakiuręs (prakiurusiais drabužiais) ir nuskaręs rš. | prk.: A, jau ir tu prakiurai (pagadinai orą)! Grš. Dangus prakiuro – pylė gausus šiltas lietus rš. Nojui tan įsakymą atlikus, prakiuro dangus (pradėjo smarkiai lyti) M.Valanč. Debesys prakiuro smulkiu lietum rš. Kelias prakiùro: ir važiuotų, ir pėsčių tik važiuoja, eina Krs. 2. atsiverti: 79 m. Vezuvijus prakiuro pirmą kartą rš. Paversmėliai prakiuro, džiaugias visa natūra A.Strazd. 3. prk. pradėti, imti iš karto ką veikti, pasileisti, pasipilti: Ir vėl prakiùro lyti Užv. Prakiuro kaip iš karties lyti Btg. Pagaliau prakiuro ašaroti rš. Tai kad prakiùro važiuoti iš Kėdainių! Srv. Pamatė mane, kad prakiuro rėkti! Jnšk. Jis tą pačią valandėlę gali pravirkti, prakiurti bliauti, išsiliet į lengvą, giedrią šypseną P.Cvir. Kokią naktį iškentės nelijus – ir vėl prakiurs kaip iš kubilo Žem. Kaip nuo Septynių brolių miegančių prakiuro, tai ir duoda kiaurą nedėlią rš. Prakiurti bereikėjo, teip buvo apsiūkusi, bet nelijo, išsiblandė Dr. Tuojau prakiuro (pradėjo eiti) žmonių amaras, debesys P.Cvir. Kad prakiuro, tai eina ir eina [lėktuvai] Ėr. Karas prakiùro (prasidėjo) Gs. Mašinos prakiùro: važiuona viena prie kitai, važiuona Vb. 4. pasidaryti šlapiam, prašlapti, pašalui pavasarį išėjus: Keliai prakiùro, ir niekur neišvažiuosi Jnšk. Kelias prakiùro, lenda lig stebulių Ėr. Kaip dabar važiuoti – visi keliai prakiùro Pc. Pavasaris atšilo, jau žemelė prakiuro JD1019. \ kiurti; apkiurti; atkiurti; iškiurti; nukiurti; pakiurti; prakiurti; sukiurti; užkiurti